Rasa palaisčiau

Kiekviename žodyje

Yra dalis tiesos,

Bet daug ko nepasakome,

Dar paraštė tuščia,

Kaip į tėvynę takas;

Toli jau iki smėlio kauburių,

Nesiekia kojos,

Tik mintys nukako…

Padėjau ten gėlių,

Pasodinau, palaisčiau,

O ašara nudžiuvo,

Kaip ryto rasa,

Medy gegutė

Keliskart suaikčiojo…

Parjojo broliai devyni,

Atnešė skrynią aukso

Ir apdalino seseris,

Jos margomis juostomis,

Kaip atmintį,

Susaistė.