Prie ežero

Ona Baliukienė

Einu taku geltonai pasipuošusi,

Pienių žiedus ir tau nešu,

Bitelės renka medų,

O aš tik bučinį turiu…

Ežero paviršių delnu paliečiu,

Ne jūra – jis ramus,

Supranta jis mane

Ir aš jį suprantu,

Jei įbrendi į jo namus,

Turi išlikti toks,

Koks būna jis, –

Pašiaušta vėjo – vėl ramus.