Mintis

Aš – žolė,

Kuri dygsta ir auga,

Kai kada – nuo šaknų,

Jeigu žiemos nešaltos,

Ir iš sėklos dirvone,

Ir arimuose keliasi,

Užakėta dar arkliu,

Seno tėvo pėdų, –

Taip ir liko išspausta,

Apie tai ir kalbu,

Po daug metų suželsiu,

Vėl pavirsiu grūdu,

Mažo vaiko ūgliu…

Duok man peno

Iš motinos žemės,

Ko nupirkt negaliu,

Danguje nerandu.