Vienintele
esi, brangi, sava,
Gimtinės
žemė – Lietuva,
O
Laimės žiburys iškilęs
Ant
aukštos kalvos,
Lyg
priesakas vis gyvas,
Sunkoka
būtų be gimtos
Aukštaitiškos
šnektos,
Netgi
už šimto mylių
Pažinsi
savo artimą,
Apšviestą
Laimės žiburio…
Nebuvo
čia nė ponų didelių,
Nebuvo
ir vergų,
O
basas piemenėlis,
Pavadintas
Joneliu,
Ganė
žąsis,
Paskui
ir galvijus,
Oi,
per anksti nuėjo į kapus...
Gimtine
mano,
Kur
mėlynieji ežerai,
Šventosios
bangų šnabždesys
Kartojasi
kasmet naujai,
O
laimė tik pas tuos ateina,
Kas
myli savo šalį,
Dainą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą