Kiekvienas
medžio kelmas
Ar
vėjo nulaužta šaka
Gyvi
ir jaučia,
Kol
samana ant jų žaliuoja,
Baltuoja,
lyg sena barzda,
O
išmintis diktuoja,
Kad
visi būsime
Žemės
trąša…
Žydi
žibutės,
Plukės
ir mėlynės,
Neužmirštuolės
vasarą
Lig
pat rudens,
Ne
vienišas ir kelmas,
Kol
jaunas dienas dūmoja,
Visas
pasaulis
Sutelpa
vienoje pėdoje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą