Artimiems

Kokie mes artimi,

Nes esame Rytų aukštaičiai,

O žodžiai – taip savi

Ir savaip tariami,

Lyg punčiu surišti

Pavirstame į akmenis

Ir stovim laukdami,

Kad prisiartintų dangus,

Plaukiantis vandeny…

Saugu, ramu pušynuose,

Kai petys – prie peties,

Ranka – už rankos,

Plunksna – prie plunksnos,

Giesmė – prie giesmės.

Kokia tu mylima,

Žeme aukštaičių,

Kalneliuose – čiobreliai,

Pakalnėse upeliai

Susijungia bėgdami,

Spindulius nešdami.