Užuojauta
šeimai ir Lietuvos žmonėms
Neverta
dar esu,
Kad
prabilčiau paukščiu,
Bet
girdėjau jo balsą,
Kaip
maestro dainavo.
Nenutils
ir vėliau
Garsai
šie įstabūs,
Liks
dainuojantys scenoje
Jo
mokiniai – atžalos.
Bus
daug scenų tuščių,
Prisimins
vis tą garsą
Mačionių,
Rubikių
pakrantės,
Kur
jisai koncertavo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą