Taip
senoliai arė,
Kol
plūgą nupirko,
Knygose
suradę
Naują
laiko ženklą.
Arkliai
keitė jaučius,
Tėvas
– nepakeičiamas,
Daug
brolių išėjo
Tėviškėlės
ginti.
Sesės
lauknešėlį
Į
skarelę rišo,
Ta
pačia ir žaizdas
Broleliui
aprišo.
Nepakeis
nieks žemės,
Kurią
aria tėvas,
Sugis
ir tos žaizdos
Mūsų
tėviškėlės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą