Šilkinės
tavo kasos,
Mano
sese,
Geltoni,
lyg puriena,
Puošia
kaspinai,
O
gintarinė sagė –
Jaunystės
pranašas,
Kad
pasakų pilis
Išlieka
amžinai...
Ne,
netiesa,
Kad
prarado balsą
Nuostabi
Jūratė,
Nejusdamas
širdy Kastytis
Išdavė
jausmus
Ir
pasirinko kitą,
Kad į
pilį ir Perkūnas trenkė,
Nes
liko pušys
Prie
smėlėto kranto,
Vis
byra į bangas
Ir jų
geltonas lašas –
Gintarai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą