Mano kraštas

Gražiausias tas kraštas,

Kuriame užaugai,

Kur suradai draugą,

Ten ir apsistojai,

Savo namus saugai.

Kietas akmenėlis,

Bet jis – tavo brolis,

Ant jo jau iškaltos

Pavardės senolių.

Mieliausias tas medis,

Kuris šalia auga,

Šlama jo lapeliai

Nuo lietučio saugo,

Žiemą šakos baltos,

Sniegeliu nukrautos.

Meile sužydėjo

Visos pievos žalios,

Kada vyturėlį

Prikėlė saulelę.