Mūsų
kelias – į kalnelį,
Kur
dar šviečia ir vilioja
Laimės
žiburys...
Kad
nesuktume iš tako,
Nes
balta katytė,
Be
namučių,
Tupi
patvory...
Nepakeltų
vaikas lanko,
Kraujo
lašas – taip arti,
Užgesintų
ne tik laužą,
Bet
žiburį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą