Vyšnių vėriniai

Skaudesnis už žodžius

Vidinis sielos šauksmas,

Atodūsis gamtos

Ir miškų aidas,

Garsas dūdelės paprastos,

Išsuktos iš karklo

Prie virvančio upelio

Mano tėviškės,

Kur akmenėliai,

Tartum vyšnios sirpsta...

Ko nebėra,

Jau niekada nebus,

Su manimi atguls

Į srovę skausmas.