Gyveni
ir neskaičiuoji metų,
Bet
prieš akis
Vėl
ir vėl iškyla vaizdas,
Kai
pamatei žmonių minias,
Viena
kolona šaukė:
LAISVĖ,
O
kiti rėkdami skandavo:
Valdėm
ir valdysim mes.
Oi, o
ką sakyti tiems,
Kurie
stovėjo
Ir
matė tūtą automato,
Savadarbes
granatas,
Kurios
prieš tankus
Niekas?
Išėjo
gi ir tuščiomis
Į
žiemiškas gatves,
Bet
grįžo laisvę
Parsinešę,
Su
kraujo lašu ant kaktos,
Kurio
jau niekas nenuplaus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą