Du beržai

Tu niekur neik toli,

Tik baltą beržą pasodinęs

Ir jį palaistęs,

Pakelk akis į jo viršūnę

Ir prisimink save,

Kada mažas buvai,

Toks pats , kaip jis,

Vienas, kaip našlaitis.

Dabar jūs dideli

Ir jis tave praaugo,

O šakose ir visi vėjai siaučia, –

Atlaiko beržas,

Atlaikysi tu ir vėtras,

Kurių apstu pasaulyje,

Jei beržas iki šių dienų

Tau – draugas.