Dar ne laikas

Žalios pušys,

Senos eglės

Žiemą pasikausto,

Tiek jos turi

Dar kantrybės,

Svarbesnės už auksą...

Laiko, supa savo vaiką,

Pakol jis užauga,

O paleidžia į pasaulį

Kada būna šilta...

Sėja sėklą

Ant dirvono

Ir prie miško žalio,

Prie senų kelmų berželių,

Kad jai būtų gera,

Kad turėtų palikimą

Iš senų senelių...

Vėjas nupučia per mišką

Sparnuotą sėklelę,

Kad minėtų ir žinotų

Apie tėvų žemę,

Sukalbėtų ir maldelę

Prie savo tėvelių,

Ant aukšto kalnelio.