Brandos lašai

Tik rudenį atsiveria kelmai,

Jų grožio neužgožia

Aukštos žolės,

Pražysta samanos rausvai,

Rasos lašeliai visą dieną spindi,

Laikosi ir puošia...

Tik rudenį atsiveria versmė,

Kai alma širdyje gyvybės vandenys,

O kelmas – nukirstas žemai

Anksčiau žaliavęs medis,

Ošęs...

Pasilenkiau prie daugelio kelmų,

Naujas kerpes glostau,

Tegu auga, sprogsta...

Oi, suvirpėjo samanų lašai,

Gal pro pirštus

Gyvybė varva,

Košiasi.