Pasišventimas

Žmogus – Dievo paveikslas,

Jo tvarinys ir yra laisvas

Sekti Tėvo pėdomis,

Basas, su prastu apsiaustu,

Bet dorą nešantis

Visada su savimi,

Kad nuolatos padėtum

Artimam pakelti

Kryžių ant peties,

Darytum savyje ir stebuklus,

Sielą ir kūną

Paruoštum paskutiniam sakramentui,

Skausmus sumažintum

Sau ir artimiems.

Gyvybė – tai trapus voratinklis,

Kol spurda dar vienintelė širdis, –

Eik, kelkis,

Daryk ir gera,

Pratęsk gyvybę

Iki žemės atskirties,

O danguje tau „ačiū“

Tėvas pasakys.