Nužydėjusios gėlės

Vaikystę taip dažnai

Palyginame su pavasariu,

Kai žydi tūkstančiai žiedų,

O vaikas net nejaučia,

Koks jis bus...

Jaunystė – tai audringa vasara,

Vaivorykštė nuo žemės iki debesų,

Eini tarsi keliu į aukštį

Vis pasisemdamas žinių,

Naujų jėgų...

Branda – ruduo,

Kai obuolius renki,

O šildo saulė,

Krenta lapai,

Bet dar turi svajonių,

Nebaigtų darbų,

Atsitiesi ir vis mąstai, –

Ne visas derlius žus...

Senatvė – tai žiema,

Ji ne visiems prasideda vienodai,

Vieni pražyla,

Krenta, tarsi žiedas,

Net nesulaukę meto,

Kada bėgios vaikaičiai,

Kiti palinksta, ramstosi lazda,

Treti jau atsidūsta,

Kad žiema pabodo,

Kai nebe pakeli puodelio,

Daraisi ir kitiems našta...