Važiuojam

Rubikių kelias – bėgiai,

Kur skuba iki šiolei

Mažas traukinukas,

Tarsi širdis tuksena

Į atminties kraitę

Pro skardžius Anykštos,

Motulės upės,

Gėlėtus krantus įsisupęs...

Tėvai dažnai važiavo

Tuo pačiu keliu arkliais,

Neišvertė vežimo pasibaidę,

Nors ūkavo dažnai,

Nuo Panevėžio bėgiais nutiestais.

Anykščiuose sustoja,

Palaukia ir tolyn puškuoja,

Kol Rubikius pasiekęs

Apsigręžia ir atgal važiuoja...

Bėgiai – vieni,

O mes – Rubikių žmonės,

Saugome draugystę,

Skambų puntininkų žodį,

Rašome, kas tikra,

Nemeluojame.

Su rašytoja, dėstytoja Jurga Žąsinaite