2017 m. spalio 16 d., pirmadienis

Iš po lapų




Lapu nusišluostau
Prakaitą nuo veido,
Lapais pasikloju,
Kada šiurpsta kaulai,
Po lapu – nei vėjo,
Trūksta vieno – saulės,
Ant lapo – pasaulis,
Jis mato ir dangų...
Lapais ropinėja,
Kas skristi negali,
Sočiai prisiėda,
Pamiega ir siaučia...
Nuo Adomo, Ievos
Gyva lapo baimė,
Kad nepamatytų,
Tėvas tos palaimos...
Rudenį renkuosi,
Kuris pats didžiausias,
Prisidengiu gėdą,
Niekas te neklausia...



Komentarų nėra: