2017 m. rugsėjo 19 d., antradienis

Rudenėjant




Gražiausia žemė rudenį,
Kai nusidažo lapai:
Beržo – po vieną,
Tarsi pinigėliai kaba,
Būtų mergaitė,
Sakyčiau, auskarus
Motina gamta įvėrė,
Saulutė apšvietė
Ir sūkuriuoja vėjas...


Klevas savaip pasipuošė,
Taškeliais nusibėrė,
Nes jis – mūsų miškų
Gražiausias bernužėlis,
Atsisuka į liepą
Ir nužvelgia liekną liemenėlę...


Ar aš gražus?
Oi, kaip visi gražūs
Rudenėjant!




Komentarų nėra: