2017 m. rugsėjo 2 d., šeštadienis

Drebanti širdis



Gėriuosi saulės dosnumu,
Pasirenku pavėsį,
Pilką akmenėlį,
Ant kurio galiu prisėsti...
Kiekvieną gėlę kalbinu,
Prie tako, pievoje
Ir ant smėlio kalnelio,
Ten – kvepiantys čiobreliai...
Kiekvieną paukštį lydžiu,
Kai skrenda žiemai
Į tolimąjį kelią, –
Gervę ir gulbelę,
Kregždutę mažą,
Kuri penėjo balkone
Savo vaikelį...
Oi, sudreba širdis,
Kai išgirstu,
Baisiausią žodį „karas.“



Komentarų nėra: