Verpiu ir audžiu

Neteko būti pelene, –

Mažiausia – mylimiausia,

Globojo tėtis ir mama,

Pasakas sekė vis naujas

Apie pelenės kraitį...

O kraičio skrynioje –

Tik motinos skara,

Jos pačios verpta ir austa,

Nytys poškėjo ir daina

Mano mintis dar kaustė,

Kol pati sėdau į stakles

Ir pabandžiau tautinė juostą

Verti, austi...

Pasisekė ar ne,

Jums spręsti.