Griaustinio aidas

Mano karta – istorija gyva,

Bet vis priminti reikia,

Kas buvo iškovota

Per aukas gyvų žmonių,

Parako kvapą,

Karo gaisrų tvaiką...

Kada griaustinis dunda – nebaisu,

Nes gamtos jėgos kalba,

Nulyja ir šviesi padangė...

Po karo – visuotinė griūtis,

Kas jo nematė,

Vis kuria legendą,

O jis sugriovė likimus,

Paliko daugelį našlaičiais, –

Minčių ir sielos

Niekuo nepakeisi...