„Grėbiau šieną per visą dieną“...

Diena – aušros pasiuntinys,

Nurieda dangumi

Su saule laikas,

Kaip mirga stipinai,

Kaip vėjas smėlį draiko...

Pataiko smiltis į akis,

Ne man vienai

Ir tau, visiems

Užmerkti akį tenka

Taip dažnai,

Nuo laiko dulkių,

Jos – nesveikos...

Nuprausiau veidą

Ryto rasomis,

Einu į kiemą,

Galbūt sutiksiu ir savus,

Išgersime rytinę kavą

Su medaus geltonu šaukšteliu,

Kaip savo dieną.