Baltas krūmas

Neminėsiu žodžio,, piktas“,

Nerašau žodžio„ kaltas“,

Kai žiūriu į tave,

Į mėlyną dangų

Ir žiedais nusagstytą krūmą,

Žiemą ir vasarą baltą...

Nesakysiu, kad myliu tave,

Nes kiekvienas – jautrus

Ir be žodžių supranta.