Praėjo
šimtas metų,
Mūsų
trobose nėra balanų,
Kurias
dar tada degdavo nakčia,
Kai
vijo pančius,
Taisė
pavalkus, apynasrius,
Kuriuos
uždėjo
Svetima
valdžia...
Kitoks
gyvenimas,
Nors
juoda duona
Ir
druska su vandeniu -
Svarbiausia
ir dabar...
Užaugs
nauja karta,
Kurie
gal prisimins,
Kur
buvome, ką darėme,
Vis
valgys duoną,
Padėtą
ant stalo,
Prie
kryžiaus nusilenks.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą