Skausmo randai

Vos gimęs, šaukia,

Negalvokime, kad verkia, –

Užtenka motinos krūties

Ir jau – laimingas,

Nieko nebeskauda...

Nusidaužia bebėgdamas kelius,

Papučia vėjelis ir atsigauna,

Nudžiūsta ašaros...

Gyvenime – daug traumų,

Apriši ir nebeskauda,

Sugyja atmintis,

Giliai tik lieka randai

Ir dėl kitų,

Ir dėl savęs.