Gramofonas

Senos plokštelės susibraižė

Ir adatų pirkt nebėra,

Melodijos ir iš senų laikų

Dažnai sugrįžta,

Lyg tėvas kalbintų,

Pritartų jam mama...

Klausai ir byra ašaros,

Nebežinai, ko taip graudu,

Savo vaikystės ar jaunystės,

Gal dar nesudainuotų

Senovinių dainų...

Toks vienišas ant spintos

Stovi gramofonas

Ir adata vienintelė,

Sudilusi plokštelė,

Pamiršta melodija,

Praėjusi diena...

Nejaugi viskas – tiktai puošmena?