Ona Baliukienė
Aplinkui
– nauja žaluma,
Pakirdo
iš miego drugiai,
Ieško
pelių urvų kamanės,
Po
pušimis – kankorėžiai,
Išgliaudyti
voverių, –
Baigėsi
drevėse slėpti
Lazdynų
riešutai,
Jų
paskutinis gardus penas.
Pražydo
miško obelys,
Laukinės,
dygusios iš grūdo,
Prie
jų – balta ieva,
Abiejų
suknelės pasipūtusios.
O,
paukščių giesmės!
Kokie
skardūs jų balsai,
Gali
juos atkartoti švilpdamas,
Bet
kvapo spurgų besišypsančių,
Nei
pakartosi, nei pamirši...
Panirau
į baltąsias putas,
Galva
lengvai apsvaigo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą