2017 m. gegužės 31 d., trečiadienis

Naktys, be vėjo...





Belaukdama tavęs,
O vasarėle,
Akis pražiūrėjau,
Žinau, kodėl perštėjo,
Kai nepūtė ir vėjas,
Nepustė smėlio,
Tai krito žiedlapiai
Ant kieto grindinio,
Vejas nusėjo...
Balti šaligatviai,
Kai kur rausvi žiedai
Suvirpo nublokšti,
Išskrido iš lizdelio paukštis,
Nemokėjęs skristi
Ir sukliko motina...
Aptemo akyse,
Bet ne naktis atėjo,
Kažkas viduje
Nelauktai suspurdėjo...
Kas jį pamaitins,
Prikels pavasario žiedus?
Kaip jie žydėjo!









2017 m. gegužės 30 d., antradienis

Čia - gražu


Kadagys prie namo



Kadagys prie namo –
Garantuota laimė,
Visą žiemą žalias
Ir uogas brandina
Lig kitos žiemos,
Mėlynuoja šakos,
Tarsi dangaus akys,
Verboje palaimintoje
Išsiskleis žiedais...
Lajoje susisuka
Lizdelius paukšteliai,
Auga čia nematomi
Jų maži vaikai,
Klausai – čirškia medis,
Lyg malda gyvenimui,
Saugo tik nuo piktavalių
Aštrūs jo spygliai.
Nedrumsčiu ramybės, –
Mes – gamtos vaikai.





Sudie, pavasari



Nubilda dienos nekinkytos,
Iš po žiemos – pavasaris,
Nusnigo baltos ievos,
Baltos obelys sukrovė
Pirmuosius obuolius...
Pražysta ir nuvysta,
Prasideda vasaros harmonija,
Naujų sėklų karta...
Ką sėjo, tas užauga rudenėjant,
Nukirs žiemos šalna...
Palauk, pavasari,
Aš – čia,
Balta balta balta...






2017 m. gegužės 29 d., pirmadienis

Džiaugsmo banga



Sese, mano sese,
Tavo rankos ir mintis –
Tai Dievo dovana,
Siūlai, tulpių raštai
Sugula sielos kertelėje
Dieną ir nakčia...
Bučinys – ant stalo,
Mūsų skruostuose,
Džiaugsmo kibirkštis –
Brangi kaip saulė
Ryto šviesoje,
Lyg zuikutis perbėgo
Per veidą
Šilumos banga...
Patylėsiu šią minutę
Tyloje.




Ne vien su džiaugsmu gyveni



Atsiminimuose – du ežerėliai,
Liūdnos mamos akys,
Negimę mirę net keli vaikai,
Ant kelių – spalių brydės,
Lyg apsnigti pavasarį arimai,
Pilki lininiai tėtės marškiniai...
Maldaknygės prie knygų,
Keli rožančiai nutrinti,
Kiti jau užkasti,
Kiekvienas poteris – tai potyris vertingas,
Iš jų ir išmintį semi...
Pasakojimuose – dėdės,
Pabėgę, išsikėlę, išvežti,
Išvažiavę ir nebe sugrįžę,
Per karą žuvę,
Kažkur atgulę ir neatpažinti,
Sesių rauda,
Suklupusi iš skausmo
Senoji motulė,
Kiekviena ašara nugulusi
Mano širdy...
Čia – mano tėviškės prisiminimai
Lietuvos šimtmečio aky.





Lakštingalos giesmė



Ką tikrai žinau,
To niekada neklausiu, –
Mylimas visuomet atsišaukia,
O svetimi laivai
Pro šalį plaukia
Ir širdis neskausta...
Praveriu langą vakare,
Lakštingalų giesmės klausausi,
Miškas iš toli alsuoja,
Bet garsas – artimas,
Vaikystė, pirma meilė
Niekada neužsimiršta...
Gyvenimas – giesmė,
Pašauk ir atsišauksiu.




2017 m. gegužės 28 d., sekmadienis

Gyvenimo dovanos



Nešame dovanas
Per didžias šventes
Ir skiname gėles,
Kad jas pamerktų,
Kvepėtų kambarys,
Pradžiugintų šeimas,
Šypsotųsi lūpos,
Žiūrėtų į gyvenimą
Tą dieną gerumo akimis
Ir į žydrą dangų, –
Iš ten – didžiausia dovana,
Gyvenimas, kaip šventė...
Pratęskim ją
Ir vaikų širdyse įskiepiję
Pašventinkime.


Giminės ir šeima



Gyvenimo atsvara


Naglis ir Edita Striškai



Ieškome atsvaros
Gyvenimo viršukalnėje,
Darbe ir poilsio metu,
Griebiesi knygos, –
Joje daug patarimų
Ir svarbių minčių...
Kiekvieną dieną stovime ant kranto
Ir ieškom tiltų
Nuo savęs tik pas tave,
Galėtume plačias upes net perplaukti
Svajonių valtele
Vis pas tave...
Norime išbandyti ir atrasti
Naujas gatves,
Savo vardus įamžinti
Ir medžio drevėje
Įrašydami žodžius
„Myliu tave“...
Ateina laikas ar lemtis,
Visi suprantame,
Kad laimingiausia ir pati stipriausia atsvara –
Šeima.






2017 m. gegužės 27 d., šeštadienis

Vestuvės


Naglis ir Edita Striškai

Brangiausia priesaika –
Per laukiamas vestuves,
Kada prisiekia gerbti ir mylėti,
Kol jėgos leidžia,
Vienas kitą gyvenimo keliu lydėti.
Būna ir negrįsti, net akmenuoti,
Bet kelrodė žvaigždė
Abiems ta pati šviečia
Ir pratęsia gyvenimą,
Kaip savo atvaizdą, vaikuose,
Jie bus visada laukiami ir mylimi,
Kol esat dviese.






Ieškojimai



Eini plačia gyvenimo gatve,
Nešiesi, kas paskirta,
Įrištus nosinės kamputyje
Dar iš tėvų atsiminimus,
Ir savo naštą – skausmą,
Mažą perlą – džiaugsmą...
Tik nemeluok visiems, –
Turi ir šio, ir to,
Be nuodėmės negimsta
Ir nemiršta.





Vestuvininkams ir jauniesiems

 Nagliui ir Editai



Mums šiandien – šventė,
Nepaprastas šeštadienis,
O jums jis – ypatingas,
Nes kuriama šeima,
Prisiekiat meile amžina
Ir laimėje, nelaimėje,
Kurių gyvenime nestinga...
Meilė – nepaprasta jėga, –
Ji kelia į padanges,
Gražiausia iš ten dovana –
Vaikystės saulė.





2017 m. gegužės 26 d., penktadienis

Būties sekundės



Ateina amžiaus valanda,
Kai pastebi sustojęs,
Kiekvienas laikrodis vėluoja,
Nespėji eiti su gyvenimu
Koja į koją,
Nulūžo ar susidėvėjo
Matuojanti sekundininko rodyklė,
Ir ant minutės imi pykti...
Stovi prieš veidrodį
Antakiais muiluotais,
Kažkas ten graužia,
Akys nebemato...
Apverti veidrodį – kitoje pusėje
Blyškiai juoduoja,
Po ja baltas sidabras
Džiaugsmo nepriduoda,
Nes laiko dulkių
Veidas subjaurotas,
Vagų vagom kakta,
Lyg plieno dalgiu suvagota...
Tada ir supranti,
Kad laikrodis ir veidrodis
Teisingai rodo,
Nėra ant ko pykti...







Gyvenimas






Kalbėkime apie orą...



Taip sava, artima,
Kai kieme šuo suloja,
Žinai, ateina nepažįstamas
Ar labai tolimas...
Susėmime lauke
Ant lietaus nuprausto
Medinio suolo,
Kalbėsime po obelimi
Apie šiltą žemės guolį,
Rudens vėlyvą derlių,
Baltus žiemos gurvuolius...
Sava kalba – aukštaičių,
Tokia sava ir gera
Kalbėti apie orą...




2017 m. gegužės 25 d., ketvirtadienis

Žiedų lašai



Žydintys medžiai – puošnūs,
Kol turi savo vietą,
O puokštėms jie netinka,
Nes tvirtas jų kamienas,
Įdiržęs, tarsi rankos,
Nulaužei ir nuvyto...
Gėlės, vestuvėms,
Sukaktims nuskintos,
Ant stalo išsiskleidžia,
Baltos vandens lelijos
Tik vandenyje žydi...
Žemelės paskirtis –
Visus lygiai penėti
Nekeičiant niekuo,
Nieko...
Kaštonų dega žvakės,
Jas taip gražu stebėti,
Tarsi keliauja laikas,
Į aukštą dangų,
Šviesų...
Nelieskit, audros, mūsų,
Patys į žemę krisim
Vaško lašais pavirtę,
Kai tyliai nužydėsime...





Gydomieji žodžiai



Saulutė prikelia gėles,
O jos atsidėkoja
Pirma šypsena,
Pražysta pievos, darželiuose šviečia,
Ant visų žolynų
Drugeliai atsibudę spiečiasi,
Žemė šildo kojeles
Ir šoka vieni prieš kitus,
Sparneliais švelniai liečiasi...
Meilė prikelia iš ligos patalo
Sunkiausiai sergančius,
Net pasmerkti mirčiai
Pradeda kalbėti...
Kalbinkime vieni kitus
Geru žodžiu,
Dangaus paveikslą pieškime
Nuo žemiškų darbų
Minutei atsitiesę.




2017 m. gegužės 24 d., trečiadienis

Šermukšniai

   

  Laisvoje pakriaušėje pasodinti auga keturi šermukšniai. Pražysdavo kasmet panašiu laiku, tik trijų lapai karpyti, žalesni. Savi, pažįstami iš mažens, nes tėvų sodyboje tokie žydėjo. Užpuldavo juos grambuoliai, ir žinodavome, kad jau reikia sodinti bulves, - žemė įšilusi.
   Mieste nėra tokio barometro ir bulvių nesodinu, bet šermukšnius aplankau, kai jie žydi ir uogas barsto...Žiemą jos raudonuoja, lyg sniegenų krūtinės, matau ir jas, lesančias uogas.
   Ši žiema buvo šilta, bet šermukšnių viršūnės neišsprogo, styro juodos šakos, kaip vaiduokliai. Tik vienas kitoks – lapai tarsi miltais apibarstyti ir žiedai kitokie, nejaučiu jų žiedų kvapo. Jis nenukentėjo, kas pasodino, apgeni...
   Įdomu, ar bus uogų, ar jas les mūsų sniegenos?




Gerumo ilgesys



Visi turime adatą širdy,
Dažnokai skaudžiai gelia,
Paskęsta mintys debesy
Ir tąkart būna gera gera...
Ne viena čia esu
Apšviesta saulės,
Ne tik mane pagirdo
Šaltinėlis, rasos lašas,
Ne tik prie mano kojų
Paukštis lesa...
Kada aplanko ilgesys,
Einu per žalią pievą basomis,
Gėlės nusilenkia,
Paglostyt prašosi...
Prisimeni?
Čia – mūsų gyvenimas.


Lukoševičius



Susitikimai


Ona Baliukienė

Mėlynas skliautas,
Kur balti debesėliai plaukia,
O saulė – iš paskos,
Ir pasivijusi paklausia,
Kur jie nakvos...
Ateik, motule,
Mes tave priglausime
Pūko pataluose...
Dvi akys
Tarsi žvaigždės seka
Ir paglosto skruostus, –
Su lopšine mano vaikai
Šiąnakt miegos.



2017 m. gegužės 23 d., antradienis

Skruzdės pėdomis




Pašildė saulė skruzdėlyną
Ir atsidarė visos durys,
Neša vaikus ir šildo,
Ruošia pietus,
Stato sargybą...
Žiūri į dangų,
Kopėčiomis lipa
Per liekną smilgą,
Laukinį česnaką,
Beržo kamiene įsitaiso, –
Ten yra visko...
Pakėliau galvą saulės link,
Seku jai iš paskos,
O tenai – gyvenimas,
Beribis ir trapus,
Mažytei skruzdei,
Gėlei, smilgai...




Sename sode



Tylai einu per seną sodą,
Čia – obelys,
Senesnės už mane,
Joms pagarba – kitokia,
Šventa kalba...


Šaukia vaikus varnėnas,
Vaikai – mane,
Visi mes – žemės lopinėlyje
Tokie maži,
Kaip saulė danguje...




Palaiminta diena


Visai ne gėda
Ant akmenėlio atsisėdus
Iš džiaugsmo verkti...
Pažiūriu į dangų
Ir iš jo byra
Žiedlapių lietus...
Gal ašara?
Šiandieną – saulė,
O ryt – audra,
Nupraus iš atminties
Tamsiausias dulkes,
Vėl giedrysis dangus,
Žibės rasa...
Kas širdyje, tas akyse, –
Atsiveria pasaulis
Ir man, ir tau,
Kada esi šalia...
Parėjau, matai mane?
Užmiega vakaras
Ant kelių
Su varnėno giesmele.






Baltosios alyvos



Myliu tave...
Pasaulis nebeegzistuoja,
Yra tik tavo akys,
Debesėliai – du balti,
Nukritę du balti žiedai
Prie mano kojų
Ir tavo šypsena – tokia naivi...
Lyg netikėtume abu,
Kad rudenį ir lapai krenta,
Žiema nubalina laukus,
Nutiesia per upelį tiltą,
Kuriuo dar pas tave einu
Priglausti abi plaštakas
Prie baltų smilkinių.






Gėlėlei




Myliu Tave ir tu žinai,
Gėlele mano,
Kukliais baltais žiedais
Pražystanti prieš saulę...
Namų vėsa ir šiluma
Atneša laimę,
Palaistyta tyra srove,
Kuri gyvenimo paveikslus...
Mažai kam išsakau
Savo jausmus
Ir dalinuosi laime,
Atsiprašau,
Kad varginu.





Rūbai



Pavasarį lapuočiai keičia rūbą,
O aš gimiau egle,
Tik pumpurai nauji,
Kankorėžiai užmezgę
Pakeičia spalvas...
Įsirėmina paveikslą,
Pasikabina jį ant sienos,
Bet jį pamato tiktai ta karta,
Spintoje kabo rūbai padėvėti
Ir laukia, kada juos išmes...
Oi, kiek prarandama,
Jei iš rėmelio, rūbo sprendžia
Apie gyvenimo spalvas...



Ona Baliukienė


2017 m. gegužės 22 d., pirmadienis

Kitas pasaulis



Vaikai nežino,
Nepripažįsta melo,
Pasaulis jiems – gėlės žiedelis,
Kiekvienas medis – gyvas,
Kalbasi su saule,
O tie garsai – tikroji laimė...
Neužbaigei dienos darbų,
Bus tavo pamoka
Prie sąsiuvinio namuose,
Su muzika Bethoveno
Atsivers kitas pasaulis...