2017 m. balandžio 16 d., sekmadienis

Tylios skiedros



Matei kada, kaip medį kerta?
Jo skiedros byra –
Baltos, baltos –
Ant juodos žemės,
O žiemą ir ant sniego balto,
Tarsi senos galvos,
Kurias laikas kerta...
Pavasarį nuo jų lašnoja
Rasa ar prakaitas,
Lyg nuo kieto delno,
Sula – iš klevo, beržo...
Kitų neragavau, nes tėvas sakė,
Kad labai karčios, –
Jis žino, kirto,
Net užtiško ant jo lūpų,
Kaip ir juodas vargas...
Kol gyvas medis,
Gailiai verkia,
Niekas to nejaučia, –
Rąstus išsiveža,
Trobą iš pušų surenčia,
O skiedros lieka
Nebylios...
Gal taip ir našlės verkia?



Komentarų nėra: