2017 m. balandžio 25 d., antradienis

Praregėjimai



Iš vieno medžio
Nauja giria užauga
Ir šniokščia vėjas šakose,
Senolį kalbina
Sena šnekta.
Iš vieno lizdo,
Sukrauto medyje,
Išskrenda paukščių pulkas
Ir suka ratus danguje,
Jie grįš brandos sulaukę,
Giedos giesmes
Ir savo rūšį vėl pratęs...
Mūsų vaikai – šeimos garantas,
Išlieka artimi iki senatvės
Varge ir džiaugsmuose.
Gal mokomės žiūrėdami į medį,
Sukantį lizdą paukštį...
Bet kamgi į rankas
Imame kirvį, genėjame šakas?



Komentarų nėra: