2017 m. balandžio 20 d., ketvirtadienis

Paparčių daigai



Per žiemą laikė
Po pusnimi paslėpęs
Lapus taškuotus,
Bet vis žalius,
Kai pašalas paleido šaknį,
Išleido naujus daigelius...
Juose jau pažymėta
Nauja lemtis,
Ieškos per Jonines
Paparčio žiedo,
Atradę dviese
Į vieną susijungs,
Žiūrės , lyg į žvaigždes,
Į mylinčias akis...
Žiedai – tai laikina svajonė,
O žemė mūsų – išsiilgusi,
Vienu viena,
Įleidau šaknį
Ir jau išsipildė viskas,
Ko taip troškau,
Kai buvau jauna, –
Vaikučių pilna troba,
Tiek juoko, kad svaigsta
Iki šiol galva...




Komentarų nėra: