2017 m. balandžio 6 d., ketvirtadienis

Donkichotas



Užsikabino stabdant laiką
Kaklaraištis už sparno
Ir stoviu išsižergęs –
Nei kilti, nei paleisti...
Išsigandau, kad vėjas,
Prisiminęs savo galią,
Ims pūsti ir malūną sukti,
Kaip atsitikdavo anądien...
Pakars prakeiktas,
Užterš ir girnas
Ir be vieno grūdo,
Mals liežuviu nemalęs,
Įtrauks ir arklį...
O ginklanešys šypsosi,
Nes jo – tik asilas.


Komentarų nėra: