Niekučiai

Sveikinamės, atsisveikiname,

Linksminame ir giriame,

Niekais užsiimame...

Kas dieną šou kažkokį išgyvename,

Ką darome, nežinome...

Istorija – liūdna klastotė,

Kas muziką užsako,

Tam ir groja,

O žmonės ploja netgi atsistoję...

Kiekvienas savo kailį saugo,

Nemato ir kaimyno,

Pamiršta gerą draugą,

O ką kalbėti apie svetimojo

Bėdą, skausmą,

Kuris tavęs neliečia, nekankina...

„Būkite laimingi, – sakome, –

Labas vakaras“...

Juk viską žinote,
Nors garsiai nešnekate.