2017 m. kovo 15 d., trečiadienis

Mes – nuo vienos žemės



Neturiu darželio,
Kur gėles pasėčiau,
Ieškau kilimėlių
Ant žaliosios vejos...
Prie pamatų mūro
Kažkas jas pasėja,
Akmenėliais ramsto
Kiekvieną medelį.
Sutikau senutę,
Likusią našlaite
Nuo trejų tik metų
Ir su savo sese,
Kalbamės ir verkiame...
Karas ir blokada,
Badas Leningrado,
Vaikų namai glaudė
Daug metų po karo...
Pakvietė arbatos,
Parodė ir langą,
Kur gėlelės žydi
Ant siauros palangės...
Oi, tokių Valerijų
Daug tarp mūsų vaikšto,
O jų nuoširdumas –
Dovana brangiausia.



Komentarų nėra: