Diena,
tarsi sena vėduoklė
Iš
daug skyrelių,
Kurioje
ir šypsenos nupieštos,
Įkritusi
ir ašara sūri,
Saulė
– viename kampe,
Mėnulis
– kitame,
O
žvaigždės vaikšto ir po vieną,
Spiečiais,
poromis,
O mes
abi – vėduoklės vidury,
Einame
susikibusios už rankų,
Kalbamės
ir juokiamės,
Dainuojame
drauge,
Žiūrime
į žemę
Atviromis
akimis...
Tik
nors dabar neverkime,
Nes
visi pamatys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą