Mes –
sesės,
Broliai
Baltijos melsvos,
Mus
jungia ir bendra kalba,
Kurią
suprantame ir be vertėjo,
Pavasario
giesmės versmė
Iki
šiol – gyva,
Kuri
į sielą amžiams įsilieja...
Kaip
mirga bangoje
Saulutės
spinduliai,
Ant
keterų balkšvų
Čia
supasi žuvėdros
Ir
pasakoja legendas,
Kaip
kovėmės drauge,
Dainas
apie didžiavyrius
Jau
seniai sudėjo,
O
metai vis dar teka srauniu upeliu,
Į tą
pačią jūrą susibėga.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą