Laiptai

Kopiau į Laimės žiburį

Lengvai, jauna buvau,

Kaip gulbes plunksna,

Kol dar nebuvo

Net paminklo – švyturio,

Paskui širdis apsunko,

Vertė sustoti ir apsižvalgyti,

Nes smarkiau plakė

Kas kelintą...

Dabar kiti laipteliai,

Nors tebėra senų likučiai,

Suirę, metų judinami,

Tarsi ledas tirpsta...

Naujieji – nubarstyti lapais,

Iš storų ąžuolo sienojų,

Kyla vėl į kalną,

Ne taip aukštą,

Bet vis greičiau pailstu...