Išpažintys

Kodėl mes esame

Dažnai tokie bejėgiai,

Nors ir sodiname medžius,

Gėles prižiūrime ir perkame

Visokioms šventėms per visus metus,

Globojame ir sužeistus paukščius,

Glostome ir glaudžiame

Paliktus beglobius gyvūnus?

O jiems nedaug tereikia,

Nors ir grūdas brangus,

Nuo savęs po trupinį paėmę

Maitiname vis alkstančius...

Oi, kas gi pasirūpina,

Kai guli mirties patale žmogus,

Be prieglobsčio ir pinigų,

O tu jau neturi atliekamų?