Laisvos šalies vaikams

Vasario 16

Motule žeme,

Nuo saulėtekio iki saulėlydžio –

Šviesi ir saulėta,

Žiemą ir vasarą – miela,

Apvalios kalvos,

Vis medžiais apaugusios,

Po kuriais atgulė

Ne vieno mūsų artimųjų

Išdidi galva.

Kai atsistojame ant kalno

Ir apžvelgiame horizontą,

Taip gera širdyje,

Kad aukos buvo,

Oi, ne veltui,

Dabar mūsų šalis – graži,

Laisva.