Sūnau,
ar tu mane girdi?
Laikiau
ant kelių
Ir
dažnai ant rankų,
Į
akis žiūrėdama džiaugiausi,
Kai
savo vaikelių laukiausi,
Norėjau,
kad būtų jie
Panašūs
į tave,
Tokie
patys mažutėliai,
Bendrautute
suaugę...
Oi,
metai – lyg perkūnija,
Debesys
danguje,
Žaibo
nuskriaustas medis,
Į
šalį numesta šaka,
Kuri
negali prisikelti...
Sūpuoju
ir dabar tave,
Kelkis,
maldauju, kelkis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą