Iš sveikų sėklų

Kada pražysta obelys,

Sulaukiame šalnų

Ir mažina obuolių derlių,

Kitaip – neatlaikytų šakos.

Kas lemia oro permainas,

Gal vėjas besiblaškantis

Ir visad nekantrus?

Pašiaušia jis ir sprogstančius

Žalius pumpurus

Ir prikelia gyvenimui,

Paskui juos skabo.

Iš vieno obuolio – tiek sėklų,

Kad galima apsėti visą plotą,

O kiek jų dygsta,

Visiems aišku – tik geros,

Saulėje išaugusios

Ir nupraustos lietaus,

Į patį obuolio vidurį

Patogiai įsitaisiusios.

Atkandu obuolį – sėklas išlaisvinu,

Tegu jos sėjasi

Ir auga naujas sveikas daigas.