Pranas ir Marylove
Susikaupiu
rytais,
Kaip
ir aną šaltą naktį,
Kada
stovėjome
Petys
į petį kolonos vidury,
Kuri
apjuosė Seimą
Ir
neleido priešų tankams,
Dundantiems
nuo bokšto,
Arčiau
net prisiartinti,
Būtų
kova tik su beginkliais,
Bet
labai nuožmi.
Stovėjome
ir laukėme
Susikibę
rankomis,
Nors
nepažįstami, bet artimi,
Krauju
būtų pasruvusi
Visa
laužų aikštė,
Bet
likome vieningi
Ateity,
Kad
mūsų metai
Būtų
geresni, laisvi,
Jeigu
statysime ir kursime visi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą