Šuliniai

Seni keliai,

Kietais delnais pilti,

Vežėčiomis suvežtas žvyras,

Vingiuoja, kaip žalčiai,

Dar prie senų sodybų...

Nevaikščiokit prie pamatų,

Kur vieni akmenys,

Asla jau – be lentų,

Į šulinį įkrisite, –

Jis nežymėtas likęs,

Be svirties girgždančios,

Be kibiro,

Tik akmenys ir kryžius...

Negerkite iš jo,

Nes ten senolių

Siela likusi...

Nebetrukdykite.

Be svirčių šuliniai,

Keliai – be žvyro...