2017 m. sausio 5 d., ketvirtadienis

Jausmai ir protas




Kaip gera būdavo
Klampoti per pusnis,
Pajusti šalčio ranką,
Deginančią skruostą, –
Toks buvo ir pirmasis bučinys,
Klampus ir deginantis,
Ne lūpas, tik skruostą...
Po daugel metų
Paslėpiau po skarele
Pirmąjį šerkšną,
Klampojau per pusnis,
O šaltas vėjas skruostą glostė...
Pervirtau per pusė amžiaus,
Grįžulo Ratus pajutau,
Pabučiavau tave,
Nutvilkė karštis,
Protą praradau...
Plaukiu su meile širdyje
Į paskutinį uostą...
Pasivijo vėjas ir paklausė:
– Kodėl eini viena,
Gal jau tave
Šaltukas kausto?






Komentarų nėra: