2017 m. sausio 9 d., pirmadienis

Iliutruotas gyvenimas

Mano gyvenimo vaizdeliai



  Vaikystėje piešiau ant pilko akmens. Jame buvo įspaustos laiko žymės, išmargintos žėručio kristalais, visokiais vingiais pažymėtos...Nulytas spindėjo saulėje, net vaivorykštę danguje priminė.
Dangus ir žemė turi nuolatinį ryšį, giminystę. Jį dar glostė upelio srovė, o jo broliai Strėlupio srovėje dažėsi įvairiomis spalvomis: žalia, rausva, geltona, net juoda, kuri žmogaus gyvenime būna paskutinė. Rinkau, dėliojau ir sugalvojau piešti savo gyvenimą. Pirmiausia – saulę, su daugybe spindulių, įsimylėjusį mėnulį, pasvirusį į Vakarę...Visi piešiniai žvelgė į saulę, – turi akis ir dangus, ir žemė, akmuo ir upelis...Iš jų plaukia dainos, giesmės, legendos.
  Pirmi žodžiai – tau mama, tėti, žeme. Kiekviename – regėjimas ar praregėjimas. Piešiau ir rašiau visą gyvenimą, po brūkšnelį kiekvieną dieną. Mažai buvo spalvotų akmenėlių, kaip ir giedrių dienų,
todėl ir vėliau – juodu ant balto. Mano ir mokiniai kasdien piešdavo, deklamuodavo, patys kūrė. Gal ir jie knygose matė savo gyvenimą...Kiekviena knyga yra iliustruojama dailininkų, reikia tik įsižiūrėti, aptarti, susilieti su raide, nes parašyta virsta gyvenimo pasaka.


Ona Baliukienė

Komentarų nėra: