Ašarų srovė

Vingiuojasi platusis Nemunas

Per visą Suvalkiją,

Nuo Kauno pro Seredžių,

Pro Raudondvario pilis, –

Pakrantės – žalios,

Aukštos kalvos, pylimai,

Ievomis pakvipę –

Tai Lietuvos širdis.

Pavasarį tarsi pravirksta, –

Ledonešis...

Ir vartai atviri.

Kai visų upeliukų

Skaidrios ašaros susirenka,

Nebe atlaiko gyvųjų akys...

Jeigu dar Neris verktų,

Pravirktų net ir mirę

Milžinai...

Kas tokią srovę atlaikys?