2016 m. gruodžio 6 d., antradienis

Visi keliai – prasmingi



Einu koja į koją
Į kasdienybės vingius,
Kas įprasta, nepastebiu,
Kiekvieną rytą
Tarsi pradedu iš naujo,
Betgi į tas pačias duris
Vėl vakare atsitrenkiu,
Pavirtusi mažu svirpliu
Nakčiai sustingstu...
Dar kartą savęs klausiu,
Ką gi išgaliu,
Ką sugebu geriausiai
Nuo pat mažų dienų...
Visas dainas padainavau,
Užkimo balso stygos,
Niūniavau...
Pakūriau krosnį,
Duonos kepalą nešiau,
Kryželio ženklą
Ant jo pirštais nupiešiau,
Geltoną plutą bučiavau...
Lydėjau į kapus
Seses ir brolius,
Tėvelį, motiną anksčiau,
Kaskart priklaupdama
Prieš amžiną altorių,
Kalbėdama maldas,
Kurias maža išmokau,
Ne, nepamiršau.
Prisimenu visus
Ir šitą vakarą vėlyvą,
Mielieji mokytojai,
Ko mokysiuosi
Ryte atsikėlusi,
Ir tave pamokysiu...
Tik iš kasdienio gyvenimo.




Komentarų nėra: